Krėslas, rokoko stiliaus, XIX a.pab. - XX a.pr., Prancūzija.  Rokokas - tai architektūros ir dailės XVII - XVIII a. stilius. Būdinga puošnus dekoratyvumas, gausi smulki ornamentika, kriauklės motyvas. Rokoko susiformavimą sąlygojo dvaro aplinkos papročių pasikeitimas, ypač Liudviko XV laikais Prancūzijoje. Jis gyvavo maždaug pusę amžiaus. Šis stilius atsirado iš baroko, bet buvo daug lengvesnis: atsisakyta iškilmingo ceremonialo, pasinerta į kameriškumą, erotizmą, juslingumą, subtilų komfortą.  Puošnus bei prabangus Liudviko XV stilius (XVIII a.) krėslas. Pasižymi rokoko stiliui būdingomis formomis bei puošybos elementais - vyrauja lanksčios, grakščios formos, plonos linijos, augalinė ornamentika. Medinis karkasas - natūralios, rudos spalvos, kruopštaus darbo, itin plonų linijų, vietomis dekoruotas reljefinėmis, augalinėmis kompozicijomis.  Krėsliukas - su „cabriole" tipo, profiliuotomis kojelėmis. Aptrauktas prabangiu austiniu audiniu: rusvos spalvos fone išdėstytomis ryškiaspalvėmis augalinėmis kompozicijomis rėmeliuose bei pavieniais augalų žiedais. Porankiai taip pat puošti tokia pačia medžiaga. Pakraščiais apkalta dekoratyvinėmis žalvario vinutėmis.  Romantika, meilė, hedonistiškas gyvenimo būdas - šios epochos svarbiausios vertybės, kurios atsispindi tiek stiliuje, tiek vaizduojamajame mene.