Krėslas, neobaroko stiliaus, XIX a. II p., Olandija. Puošnus krėslas, neobaroko stiliaus, dengtas natūralia, rudos spalvos oda. Krėslo kojelės - nežymiai profiliuotos, „cabriole" tipo. Medžio karkasas - natūralios rudos spalvos, atlošo viršutinėje dalyje dekoruotas masyvia augalinių ornamentų kompozicija. Krėslo porankiai - atviri, taip pat dengti natūralia oda. Atlošo srityje oda priveržta dekoratyvinėmis sagutėmis, pakraščiais puošta dekoratyvinėmis žalvario vinutėmis apvaliomis kepurėlėmis. Neobarokas - istorizmo stilius architektūroje, formaliai priskiriamas prie baroko, arba kitaip - vadinamas baroko stiliaus atgimimu, su vyraujančiais pirminiam barokui būdingais bruožais. Barokas (it. barocco- keistas, įmantrus) - kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a.- XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Šis laikotarpis pasižymėjo individualių stilių gausa, išryškėjo kiekvienos šalies, kiekvienos nacionalinės kultūros savarankiškas, savitas pobūdis. Preciziški stilizuoti raštai, prabanga, medžiagų gausa ir įvairovė, raitytos formos - visa tai baroko stiliaus akcentai.