Indauja, flamandų stiliaus, XIX a. II p., Olandija. Tiesių linijų, taisyklingų formų, prabangios riešutmedžio medienos, flamandiška indauja, dekoruota rankų darbo drožiniais. Indauja - dviejų skyrių: apatinis - spintelės tipo skyrius, atskirtas lentyna viduje, su ketukrampio formos geometrinėmis kompozicijomis puoštomis durelėmis. Kompozicijų centre - reljefinės rozetės. Tarp durelių komponuotas stilizuotas meadras. Meandras - (plg. meandra; sk. me/andras) - ritmiškai stačiais kampais laužytos arba spiralinės linijos ornamentas, būdingas senovės graikų menui, dažnas renesanso ir klasicizmo mene. Spintelių viršuje - du talpūs stalčiai, puošti pasikartojančių lapelių ornamentu. Virštinis indaujos skyrius - taip pat spintelių tipo, viduje suskirstytas lentynomis. Centrinės šio skyriaus durelės puoštos preciziška reljefine, buitine puotos scena, šoninės durelės - vertikaliomis, augalinėmis kompozicijomis. Tarp viršutinio ir apatinio skyriaus - atvira centrinė dalis, šonuose puošta stilizuotais baliustrų stulpeliais, kaip ir centre komponuota nedidelė baliustrada. Indaujos viršus - itin puošnus, dekoruotas preciziškomis, ažūrinėmis, augalinėmis kompoziijomis, su mažomis fialomis šonuose. Flamandai (flam. Vlamingen) - germanų tauta, artima olandams. Gyvena šiaurės Belgijoje (Flandrijoje), šiaurės Prancūzijoje, Nyderlanduose. Iki XVII a. vid. flamadų baldų stilius niekuo nesiskyrė nuo olandiškojo. Vėliau - išryškėjo šio stiliaus saviti principai bei bruožai. Baldai išsiskyrė savo masyvumu, taisyklingomis formomis, bei - gausybe raižinių ar drožinių. Dažniausiai buvo gaminti iš ąžuolo medienos. Flamandų baldų stilius rėmėsi renesanso stiliaus principais, kur svarbiausi stiliaus bruožai - kompozicinė darna, paprastumas, simetrija, antikinės architektūros įtaka, rečiau - sakralinių simbolių naudojimas.